Mykolė Ganusauskaitė

Mykolė Ganusauskaitė, menininkės vardas Mykolé (g. 1987), studijavo Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts de Paris), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. 2015– 2017 m. gyveno ir kūrė Kopenhagoje, nuo 2017 m. – Vilniuje. Surengė virš 20 personalinių parodų bei dalyvavo dešimtyse grupinių projektų Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, JAV ir kitur. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013” laureatė. Nuo 2016 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2017 rezidavo Saari rezidencijoje, Mynämäki, Suomijoje. Kūrinių turi MO muziejus Vilniuje.

ERDVĖ Peizažo erdvę konstruoju tarsi uždarą patalpą, su sienomis, lubomis, grindimis. Erdvė yra tai, kas sustabdo žvilgnsnį. Tai tam tikra optinė iliuzija. TEIGIAMA ENERGETIKA Pasaulyje ir taip per daug negandų, tad siekiu, kad menas skleistų gerą energiją, o žiūrovas pajustų ir išsineštų kažką teigiamo. MEDITACIJA Mano peizažai tai opozicija šurmuliui, perkrautam ir užterštam informaciniam fonui. Peizažas mus palieka vienumoje su savimi, nuteikia meditatyviai. KŪRYBINIS PROCESAS Tai įsimylėjimas pamatyto vaizdo, kurį norisi pasiimti su savimi, atkartoti ir išgyventi dar ir dar kartą. GAMTA Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors intencijų apskritai – tik grynas tvarumas ir aklas bei betikslis gyvenimo troškimas. Tačiau tuo pat metu joje nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, bet ar rūpi tai dar kam nors be žmogaus? ATMOSFERA Kiekvienas elementas, net pats menkiausias, bendradarbiaudamas su peizažo laiku (rytas-vakaras, žiema-vasara) ir tam laikui būdingu koloritu, kuria atmosferą, kuri kaip ir upė niekada nebus ta pati, kas sekundę kinta. RITMAS Peizažą matau kaip vertikalių elementų masę, kuri suformuoja horizontalias formas: žolės stiebas – pieva, medis – miškas. Visa augmenija stiebiasi vertikaliai į viršų, tačiau kirsdama horizontą taip pat ir sminga gilyn į žemę. Vanduo dar labiau sustiprina šį pojūtį atspindėdamas ir pratęsdamas linijas. REMINISCENCIJOS Didžioji mano kūrybos dalis susijusi su gimtinės vaizdais. Tai tarsi odė Lietuvos peizažui, kupina vaikystės prisiminimų, nostalgijos ir brangaus jausmo gimtinei, kurį pradedi jausti išvykęs gyventi svetur, kai apima jausmas, jog gali Jos nebesusigražinti, ir tik retkarčiais, trumpam aplankant vėl giliai įkvėpti pažįstamo kvapo. ĮTAKOS Aštuoni metai gyvenimo Paryžiuje ir du Kopenhagoje. Paryžiaus meno mokyklos, kuriose baigiau mokslus: Prep’art ir Beaux art de Paris (ENSBA) suformavo mano stilistiką ir užvedė ant peizažo siužeto paieškos, kuri iki šiol nesibaigia. Lankymasis pasauliniuose muziejuose ir parodose įtakojo meno pasaulio suvokimą ir įkvėpė kūrybai. Susipažinau su Peter Doig, Anselm Kiefer, David Hockney, Caspar David Friedrich ir dar daugelio klasikų kūryba, tapusia mano kūrybinio kelio etalonu. Taip pat didelę įtaką paliko Jono Meko filmai, Tarkovskio fotografijos.